„Didžiausi pasiekimai prasideda nuo mažiausių žingsnių.“
Vakar Kardokų Gamtos Mokyklos mokiniai Karolis (10 m.), Elzė (10 m.) ir Gelminas (13 m.) įveikė įspūdingą 50 kilometrų atstumą! Tai – ne tik jų asmeninis rekordas, bet ir bendras mokyklos bendruomenės laimėjimas. Ankstesnis mokinių pasiekimas siekė 40 km, o dar prieš tai – 37 km. Svarbu paminėti, kad Dijuta (10 m.) šiandien nuėjo 36 km, o Jogaila (15 m.) – 42 km. Šie pasiekimai primena, jog svarbu ne tik peržengti savo ribas, bet ir jas pajusti – laiku sustoti ir išlaikyti savo kūno bei proto balansą. Kardokų Gamtos Mokykloje kiekvieną pirmadienį vyksta žygiai, kurie ugdo vaikų valią, ištvermę ir atsparumą. Keturis kartus per metus rengiami ypatingi iššūkiai – žygiai „Kiek galiu“, skirti skatinti mokinius įveikti savo ribas ir auginti valios „raumuo“.
Kaip valia formuojasi smegenyse ir stiprėja per iššūkius?
Valia – tai ne įgimta savybė, o įgūdis, kurį galima ugdyti nuosekliai praktikuojant. Neuropsichologai teigia, kad kiekvieną kartą įveikiant sunkumą, smegenyse stiprėja nervų jungtys, susijusios su savireguliacija ir motyvacija. Vienas iš svarbiausių tyrėjų šioje srityje, Roy Baumeister, savo knygoje „Willpower: Rediscovering the Greatest Human Strength“ aprašo, kad valia veikia kaip raumuo – kuo dažniau ją naudojame, tuo stipresnė ji tampa. Pasak Baumeisterio, mažais žingsniais pasiektas progresas sukuria teigiamą grįžtamąjį ryšį, kuris skatina toliau siekti tikslų.
Dar vienas svarbus tyrimas, atliktas Stanfordo universiteto psichologės Carol Dweck, rodo, kad vaikai, patiriantys reguliarius iššūkius ir matantys savo pažangą, išsiugdo vadinamąjį „augimo mąstymą“ (angl. growth mindset). Tokie vaikai labiau tiki, kad jų gebėjimai nėra pastovūs, o gali augti su pastangomis.
Fiziškai įveikiant didelius atstumus, stiprinami ne tik raumenys, bet ir prefrontalinė žievė – smegenų dalis, atsakinga už savikontrolę, sprendimų priėmimą ir planavimą. Pasak neuromokslininko Anderso Hanseno, knygoje „Naršymo menas“ teigiama, kad fizinis aktyvumas yra vienas stipriausių veiksnių, gerinančių savikontrolę ir emocinį atsparumą.
Komforto zonos plėtimas – valios stiprinimo pagrindas
Komforto zona – tai psichologinė būsena, kai žmogus jaučiasi saugus ir nevargsta dėl streso. Tačiau didžiausias asmeninis augimas vyksta būtent tuomet, kai žmogus sąmoningai išeina iš komforto zonos. Kiekvieną kartą įveikiant sunkumus ir siekiant šiek tiek daugiau nei anksčiau, komforto zona plečiasi, o žmogus tampa atsparesnis naujiems iššūkiams.
Neuromokslininkė Kelly McGonigal savo knygoje „The Willpower Instinct“ pabrėžia, kad valia stiprėja per sąmoningą diskomforto patyrimą. Pavyzdžiui, žygiai yra puikus būdas plėsti vaikų komforto zoną – jie mokosi priimti fizinį nuovargį ir įveikti vidinį balsą, kuris ragina sustoti. Šis procesas formuoja psichologinį atsparumą, kuris naudingas visose gyvenimo srityse.
Psichologė Angela Duckworth savo tyrimuose, pristatytuose knygoje „Grit: The Power of Passion and Perseverance“, atskleidžia, kad nuoseklus komforto zonos plėtimas tiesiogiai siejasi su charakterio ugdymu. Jos tyrimai rodo, kad žmonės, nuolat išbandantys save, sukuria ilgalaikį atsparumą nesėkmėms ir sugeba lengviau prisitaikyti prie naujų gyvenimo situacijų.
Žygiai „Kiek galiu“ – tai daugiau nei tik fizinis išbandymas. Jie padeda vaikams suvokti, kad sunkus darbas ir įsipareigojimas gali atnešti ilgalaikį pasitenkinimą. Didžiausia dovana šiems vaikams – tai suvokimas, kad jų galimybės neturi ribų.
Parašykite komentarą