Rugsėjo 30 dieną, grupelė mokinių ir mokytojų lankėsi Vepriuose – meteorito paliestoje žemėje esančiame miestelyje. Tyrinėtojus visą dieną lydėjo šio krašto „deimančiukas“ (anot Vaižganto) – kraštotyrininkas, skulptorius Viktoras Žentelis. Tai žmogus, gyvai liudijantis, kad galima taip šviesiai gyventi, kurti ir mylėti savo gimtinę. Jis jau vaikystėje pradėjo smalsauti, tyrinėti akmenis, kitus įdomius radinius – atkasinėjo šio krašto istoriją. Viktoras kalbėjo, pasakojo vietine tarme…
Mokiniai apėjo visą unikalią, vandenų apsuptą, plaukiojančiomis salomis puošiamą miestelio teritoriją, išgirdo legendas, lietė ypatingą praeitį liudijančius, muziejuje saugomus atkastus artefaktus. Muziejų dar savo laiku įkūrė Viktoro tėvelis. Beveik kiekviename žingsnyje mokinių grupę lydėjo išaugę Viktoro kūrybiniai darbai, atgaivinti praeities objektai. Akį malonino jo kūrybinių idėjų skulptūrinė ir grafinė raiška.
Vaikai domėjosi praeitimi, uždavinėjo klausimus, ieškojo idėjų savo kūrybiniams darbams – kaip būtų galima puošti, garsinti savo mokyklos, savo gimtojo krašto istoriją ir kultūrą. Gaila, žadėtas susitikimas su archeologais neįvyko, nes pradėti darbus jiems negailestingai trukdo didelė biurokratinių formalumų raizgalynė.
Keliauninkai palinkėjo Viktorui sėkmės atkasant gražuolę, Renesanso laikmetį menančią pilį – tai jo vaikystėje atrasta ir vis dar pasislėpusi „Troja“. Papietavę jaukioje Veprių pagrindinės mokyklos valgykloje, autobusiukais mokiniai pasuko link Kardokų. Pakeliui liko Šveicarija, Londonas, Paryžius… Visą kelionę švietė saulė, žavėjo rudeniškomis spalvomis pasipuošusi gamta…
Parašykite komentarą