Apie Kardokų gamtos mokyklą, jos išskirtinumą ir pasitikėjimo kultūros puoselėjimą Kazlų Rūdos savivaldybėje kalbamės su mokyklos direktoriumi Rolandu Juodžbaliu.
– Papasakokite apie Kardokų gamtos mokyklą.
– Kazlų Rūdoje 2017 metais buvo atidaryta pirmoji gamtos mokykla. Pagrindinė Kardokų gamtos mokyklos misija susideda iš trijų elementų: bendruomenės, gamtos ir žmogaus. Siekiame, jog visiems mokyklos bendruomenės nariams mokykla taptų savais jaukiais namais, kuriuose kiekvienas patirtų gyvenimo džiaugsmą. Ugdymo procese pasitelkiama gamta, gamtos stebėjimo būdas. Tai vaikams padeda suvokti save kaip visumos dalelę, žadinti jų troškimą pažinti gamtą, gerbti, mylėti ir saugoti juos supančią aplinką. Gamtos stebėjimas mokykloje yra nuolatinis procesas, vykstantis ištisus mokslo metus. Mokykla augina dvasines, intelektines, emocines ir fizines vaiko galias pasitelkiant patirtinį ir patyriminį ugdymą. Tai yra ugdymą per jusles ir patirtį. Vaikai lavinami su meile ir pagarba, o mokytojai skatinami ugdyti vaiko žingeidumą bei būti pasirengę padėti vaikui mokytis.
– Kuo Kardokų gamtos mokykla yra išskirtinė?
– Kardokų gamtos mokykla – saugi erdvė vaikams atrasti, pažinti, kurti ir visapusiškai augti. Žinios perduodamos remiantis praktika ir patyrimu, ugdomi emociškai brandūs, kūrybingi, savimi pasitikintys bei empatiški jauni žmonės. Mokykla suteikia galimybę rinktis alternatyvius ugdymo metodus, kai įprasti metodai neatliepia individualių poreikių ir tampa neveiksmingi.
Standartinė ugdymo sistema paremta trimis aspektais: matematiniu ir kalbiniu intelektais bei atmintimi. Mūsų mokykla vadovaujasi daugialype intelekto teorija, kur sudaroma galimybė lavinti individą visapusiškai, jam priimtina intelektinės aplinkos kombinacija. Kadangi vertiname vaikų, paauglių pažangą, o ne atitikimą nustatytoms normoms, ugdytiniai gali ramiai, be streso ir traumų pasirinkti savo mokymosi stilių ir tempą. Visa mokyklos bendruomenė – tėvai, vaikai, bei mokytojai – mokosi vieni iš kitų.
– Kaip mokykla puoselėja pasitikėjimo kultūrą?
– Pasitikėjimo kultūrą puoselėjame, bendradarbiaudami su valdžios institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir Kazlų Rūdos gyventojais.
Praėjusiais metais organizavome diskusiją „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu. NVO vaidmuo vietos savivaldybėse, sprendimų priėmime ir įgyvendinime“. Diskusijoje dalyvavo Kazlų Rūdos savivaldybės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Dalyviai pasidalino netradicinio ugdymo organizacijų, veikiančių įvairiose Lietuvos vietose, patirtimis, gerąja bendradarbiavimo su savivaldybėmis praktika ir iššūkiais.
Nepaisant Kazlų Rūdos savivaldybės 2022–2024 m. strateginiame veiklos plane numatyto siekio plėsti švietimo teikėjų įvairovę, nevyriausybinių organizacijų atstovų požiūriu per mažai dėmesio skiriama netradicinio ugdymo skatinimui. Nors savivaldybės administracija dalinasi ugdymo įstaigoms aktualia informacija, tačiau savivaldybei nepavaldžios įstaigos nėra skatinamos įsitraukti į bendrų renginių organizavimą, teisės aktų projektų svarstymą, švietimo bendruomenės diskusijas. Siekiant gerinti bendradarbiavimą, pasiūlyta suburti švietimo nevyriausybinių organizacijų darbo grupę, kuri padėtų spręsti nepavaldžių įstaigų integravimo į bendrą švietimo sistemą klausimus. Savo ruožtu organizacijos pasižadėjo informuoti savivaldybę apie vykdomas veiklas. Raštu pateikėme pasiūlymus, kurie padėtų savivaldybei stiprinti nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklą, didintų pasitikėjimą tarp savivaldybės ir piliečių. Manome, jog tai prisideda prie pasitikėjimo kultūros puoselėjimo Kazlų Rūdoje. Didėja ir vietos bendruomenės informuotumas ir supratimas apie nevyriausybinių organizacijų indėlį į švietimo sistemą, jų potencialą ir viešojo bei nevyriausybinio sektoriaus partnerystės svarbą.
Interviu yra projekto „Švietimas po NVO didinamuoju stiklu“, finansuojamo Europos Ekonominio finansinio mechanizmo ir yra APF (Aktyvaus piliečių fondo) programos, dalis.
Parašykite komentarą