„Vai žemelę arsiu arsiu, Vai rugelius sėsiu sėsiu, Vai užaugti duosiu duosiu, Vai rugelius kirsiu kirsiu, Vai rugelius kulsiu kulsiu, Vai rugelius malsiu malsiu, Vai duonelę kepsiu kepsiu!”
Šią savaitę su vaikais kalbame apie duonelės kelionę. Labai smalsu patiems pamatyti ir patirti, kaip iš grūdų duona atsiranda, tad per kovo pūgą išsiruošėme į svečius pas Raimundą. Jis kiekvieną savaitę mokyklai kepa gardžią naminę duoną. Raimundas jau buvo iškūrinęs pečių ir iš vakaro užraugęs duonai tešlą. Patys pabandėme iš ruginių grūdų susimalti miltų, jais pabarstėme ližes. Stebėjome, kaip šeimininkas įgudusiomis rankomis formuoja duonos kepalus, ir patys pirštukais glostėme, puošėme duonelę. Tuomet visi kartu nešėme duoną prie pečiaus. Sužinojome, kad prieš pašaunant duoną į pečių reikia išimti žarijas ir išplauti pečiaus padą, kad neliktų pelenų. Duona kepama 1-2 valandas 300 laipsnių karštyje, po to bent 5 valandas „ilsisi”. Valgoma tik visiškai atvėsusi. Iškeliavome, palikę duonelę kepti. Nekantriai laukiame rytojaus – tuomet galėsime ir paragauti!
Parašykite komentarą